Z karta darbo rinkoje: kaip pritraukti ir išlaikyti jaunuosius talentus

Z kartos darbuotojai sparčiai įsilieja į darbo rinką – oficialiosios statistikos duomenimis, Lietuvoje 15–29 metų amžiaus asmenys sudaro apie 14 proc. visos darbo jėgos. Tuo tarpu audito ir konsultacijų bendrovė „Ernst & Young“ prognozuoja, kad ši karta jau dabar sudaro apie 27 proc. pasaulinės darbo jėgos.

Kartu su šios kartos atėjimu į darbo rinką keičiasi ir organizacijos – jos vis aktyviau ieško būdų, kaip prisitaikyti prie naujų darbuotojų lūkesčių ir išlikti patraukliomis darbdavėmis. Kaip pritraukti ir išlaikyti Z kartos atstovus, savo įžvalgomis ir praktine patirtimi dalijasi darbdavio rinkodaros ekspertai.

 

Kuo Z kartos darbuotojai skiriasi nuo ankstesnių kartų – ir kuo nesiskiria

 

Svarstant, kuo Z karta skiriasi nuo vyresnių kartų, dažnas vadovas mini didesnius lūkesčius darbo prasmei, norą greitai mokytis ir augti karjeros prasme.

Tačiau klientų aptarnavimo paslaugas technologijų įmonėms teikiančios bendrovės „CyberCare“, kurios darbuotojų amžiaus vidurkis siekia vos 24 metus, generalinė direktorė Ina Bielskė pabrėžia, kad aptariant skirtumus ne mažiau svarbu suprasti ir panašumus bei privalumus.

„Dažnai kalbama apie Z ir kitų kartų skirtumus, bet, mano nuomone, ne mažiau svarbu suprasti panašumus. Baziniai bendražmogiški dalykai nesikeičia – visoms kartoms reikia dėmesio, palaikymo, pripažinimo, saugios ir pagarbios aplinkos“, – sako I. Bielskė.

Tuo tarpu „Marvelous LT“ socialinių medijų ir turinio projektų vadovė Agota Savickaitė, pati atstovaujanti Z kartai, pabrėžia kontekstą. Jos teigimu, Z karta dažnai apibūdinama kaip „kitokia“, tačiau norint suprasti skirtumus svarbu atkreipti dėmesį į aplinką, kurioje jie užaugo – nuolat kintančiame pasaulyje su technologijomis, informacijos pertekliumi ir mažesniu stabilumo jausmu.

Svarstydama apie šios kartos ypatumus, I. Bielskė pastebi, kad Z karta puikiai geba atsirinkti informaciją ir greitai atpažįsta neautentišką komunikaciją. A. Savickaitė priduria, kad jei ankstesnėms kartoms darbas dažniau buvo tapatybės ir stabilumo pagrindas, Z karta jį vertina pragmatiškiau – kaip priemonę augti, uždirbti ir kurti norimą gyvenimą. Dėl to jie natūraliai yra mažiau prisirišę prie vienos organizacijos ar tradicinio karjeros kelio.

„Svarbu nepamiršti, kad dalis šių skirtumų kyla ne iš kartos, o iš gyvenimo etapo ir aplinkos: finansinis nesaugumas, kintanti darbo rinka ir technologijų įtaka formuoja elgesį ne mažiau nei pati karta. Todėl Z karta labiau ne „kitokia“, o pirmoji, aiškiai parodanti, kaip pasikeitė pats darbo santykis“, – komentuoja A. Savickaitė.

 

Ne tik prasmė: atlyginimas ir augimas – Z kartos lūkesčių pagrindas

 

Kalbėdamos apie Z kartos poreikius, kuriuos turėtų atliepti darbdaviai, pašnekovės pabrėžia, kad šiai kartai svarbūs prasmės ir socialiniai aspektai, tačiau vien jų nepakanka.

A. Savickaitė atkreipia dėmesį, kad Z kartos lūkesčiai prasideda nuo finansinio pagrindo. Jos teigimu, nors daugeliui atrodo juokinga, kad jauni žmonės iškart tikisi didesnės algos ir augimo galimybių, tai nėra kaprizas.

„Tyrimai rodo, kad bene pusė Z kartos nesijaučia finansiškai saugūs, todėl atlygis tampa svarbiausia baze, nuo kurios prasideda visi kiti lūkesčiai – aiškus, konkretus suvokimas, kuria linkme keliaujama: ką išmoksiu, kaip augsiu, kas keisis, ar čia neužstrigsiu. Nes įgijus pagreitį, statiška būsena yra matoma kaip rizika likti užnugary“, – sako A. Savickaitė.

Pasak jos, Z karta ieško sąžiningo sandorio: aiškių atlygio rėžių, konkrečių karjeros žingsnių ir realių pavyzdžių, kaip žmonės organizacijoje tobulėja. „Drįsčiau teigti, kad Z karta yra judriausia iš visų – ir ne veltui. Pastaruosius dešimtmečius pats pasaulis keitėsi greičiau nei bet kada: internetas, dirbtinis intelektas, kainos… Viskas juda, todėl natūralu, kad ir žmogus nebenori stovėti vietoje“.

Tam pritaria ir I. Bielskė. Jos teigimu, Z kartai didelę reikšmę turi mokymasis ir profesinis augimas. „Dauguma Z kartos atstovų dar ieško savo karjeros krypties, todėl jiems svarbu, kad darbdavys investuotų į jų tobulėjimą – mokymus, mentorystę. Taip pat svarbu matyti galimą augimo kelią – tiek kylant pareigose, tiek išbandant save skirtingose srityse“, – teigia I. Bielskė.

 

Aiškūs lūkesčiai organizacijos kultūrai

 

Organizacijos kultūra – dar vienas svarbus kriterijus, kuriuo Z karta vadovaujasi spręsdama, kur dirbti. Jiems svarbūs autentiški vadovai, atviras dialogas, mažiau hierarchijos.

„Situacijos, kurios gerai pavaizduotos seriale „The Office“ – beprasmiai procesai, formalumai dėl formalumų, aklas vadovo nurodymų sekimas – ši karta tai vadina „cringe“. Tai kelia nuoširdų juoką ir tuo pačiu atmetimo reakciją“, – sako I. Bielskė.

Z kartai svarbi sveika, palaikanti, draugiška ir lanksti darbo aplinka. Pasak I. Bielskės, tai jau nėra privalumas, o bazinis lūkestis.

„Jie matė, kaip „visada pasiekiamo“ darbo modelis išsekino jų tėvus, todėl dažnai to sąmoningai vengia. Tai atsispindi ir platesniame požiūryje į lankstumą – jiems svarbi galimybė naudoti naujausius įrankius, technologijas, išbandyti skirtingus darbo organizavimo būdus. Šie žmonės yra atviresni naujovėms, aktyviai seka, kas vyksta pasaulyje, ir geba tai pritaikyti darbe“, – pasakoja „CiberCare“ vadovė.

Ji taip pat pabrėžia draugų turėjimo darbe svarbą: „Nemažai žmonių pas mus ateina per kolegų rekomendacijas, taip pat per apklausas pamini, kad protingi ir draugiški kolegos yra tai, kas juos čia laiko.“

Galiausiai, svarbios ir vertybės. „Socialinė atsakomybė, įtrauktis, aplinkosauga, etiškas verslas – tai nebus vienintelis kriterijus, bet jei vertybių akivaizdžiai nėra arba jos deklaruojamos tik fiktyviai, Z karta tokio darbdavio nesvarstys“, – priduria ji.

 

Kaip pritraukti ir išlaikyti: nuoširdumas vietoj šūkių

 

A. Savickaitė perspėja darbdavius dėl pernelyg saldžios komunikacijos: „Didelė dalis Z kartos atstovų mielai su žymekliu perbrauktų visus tuos mėgstamus HR šūkius „čia faina dirbti“ ar „mes esame šeima“, kad kaip tos ryškiai geltonos tropinės varlės perspėtų aplinkinius laikytis atstumo.“

Pasak jos, darbas yra darbas – ir su tuo viskas gerai, kol jis nėra dirbtinai saldinamas. „Z kartai svarbus nuoširdumas: kaip komunikuoja vadovai, kaip priimami sprendimai, kaip atrodo kasdienis darbas. Jei organizacija sako „lankstumas“, bet realybėje tai priklauso nuo vadovo nuotaikos – pasitikėjimas dingsta labai greitai. Juos pritraukia sąžiningumas, o išlaiko nuoseklumas“, – apibendrina A. Savickaitė.

I. Bielskė papildo, kad gerai apgalvojus šiuos dalykus ir nuolat sekant su jais susijusią „temperatūrą“, įmonės tikrai pritrauks ir išlaikys geriausius Z kartos darbuotojus.

 

Kas svarbu šiuolaikiniams darbuotojams? Atsakymai – konferencijoje „The Promise Summit“

 

Savo įžvalgomis darbdavio rinkodaros kontekste I. Bielskė ir A. Savickaitė dalysis pirmojoje ir vienintelėje darbdavio rinkodaros konferencijoje Lietuvoje „The Promise Summit“, kuri vyks jau kitą savaitę – balandžio 17 dieną Vilniuje.

Konferencija vienai dienai suburs darbdavio prekės ženklo, personalo valdymo ir rinkodaros profesionalus, organizacijų vadovus bei savininkus. Renginyje bus nagrinėjamos aktualiausios darbdavio rinkodaros temos – nuo darbuotojų pritraukimo ir darbdavio vertės pasiūlymo kūrimo iki praktinių sprendimų, padedančių organizacijoms tapti vieta, kurioje žmonės nori dirbti.