Interneto pusryčiuose – diskusijos apie portalų ateitį ir geros reklamos receptai

Penktadienį Vilniaus oro uosto konferencijų centre „15min grupė“ surengė interneto pusryčius – praktinę konferenciją, į kurią susirinko verslininkai, medijų agentūrų atstovai, rinkodaros specialistai bei pardavimų profesionalai. Svarbiausias šio renginio tikslas – įsikvėpti bei geriau suprasti internetą kaip media kanalą.

 

Naujienų portalai 2030: kas liks iš žurnalistikos?

 

15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis kėlė klausimą, ar dabartinė informacijos revoliucija su sparčiai augančiu informacijos kiekiu ir greičiu neatneš panašių žalingų padarinių, kaip būdavo su ankstesnėmis.

„Spartus naujų knygų plitimas padėjo raganų medžioklės idėjoms pasklisti po Europą. Knygos ne tik vedė į mokslo šuolį ir Bažnyčios monopolio nykimą, jos kartu platino ir pavojingus mitus. Nevaldomas spartus informacijos plitimas nebūtinai reiškia tiesiog pergalę. Artimiausi penkeri metai lems, ar nepaplis naujos raganų medžioklės“, – sakė jis.

V.Beniušis atkreipė dėmesį, kad žiniasklaidai vis svarbesni socialinių tinklų algoritmai dažnai skatina pykčio kalbą, o interneto asmenybės ir dirbtinio intelekto kuriamas turinys ima gožti tradicinę žurnalistiką – dėl to emocijos ir nuomonės gali imti stelbti faktus.

Prognozuodamas, kaip atrodys naujienų portalai 2030 metais, Vaidotas Beniušis sakė, kad turinys bus labiau personalizuotas, vaizdo ir audioformatų bus daugiau, o skaitytojams apie turinį pasakos pokalbių robotai.

Dirbtinis intelektas perims daugiau rutininio, techninio darbo, kad paliktų laiko daugiau kūrybos reikalaujančioms užduotims, prenumerata ir toliau bus reikšmingas pajamų šaltinis žiniasklaidos organizacijoms.

Visgi, nors pykčio algoritmai ir susiskaldymas kelia rizikų, visuomenė ir institucijos jas mato ir gali keisti kryptį.

Tyrimai rodo, kad žmonės nori žmogiškos žurnalistikos, ne dirbtinio intelektų mašinų turinio, jie skeptiški dėl influencerio patikimumo, o socialinių tinklų vartojimo pikas jau praeityje.

Politikai visame pasaulyje ruošiasi griežtesnei reguliacijai – ypač vaikų apsaugai ir platformų atsakomybei, o didžiosios technologijų kompanijos bus priverstos atlyginti už duomenis.

„Žmonėms iš esmės priimtina tai, kaip dirba redakcijos. Naujienų portalai keisis, bet žurnalistikos principai išliks ir bus geriau suprantami. Naujienų portalai padės stabdyti raganų medžiokles“, – sakė V.Beniušis.

 

Kas yra gera reklama internete šiandien?

„Inspired UM“ strategas ir KOG steigėjas Domantas Gailius konferencijoje pasakojo – pirmoji reklama internete pasirodė dar prieš 31 metus. Atrodo, per tiek laiko jau turėjome išsiaiškinti, kaip ją padaryti gerą. Visgi šiuo metu, anot pranešėjo, viešojoje erdvėje galime rasti daugybę reklaminio šlamšto, kuris tik užkamšo skyles.

Atskleisdamas, nuo ko gi priklauso reklamos gerumas, D.Gailius, visų pirma, pabrėžė paties prekės ženklo dydį. Kuo jis didesnis, tuo, tikėtina, daugiau auditorijos reklama palies. Tiesa ta, kad šio aspekto rinkodaros specialistai kontroliuoti negali. Tuo tarpu kitas veiksnys – kūryba – yra būtent jų rankose.

„Reprise“ strategas Jurgis Barila savo ruožtu pridūrė – kūrybos šiais laikais jis reklamoje ypač pasigenda. Įgalinant dirbtinį intelektą, dabar reklamą sukurti gali kiekvienas. Tačiau tas lengvas prieinamumas turi savo kainą – tai priveda prie monotoniškų ir robotinių sprendimų. Toje terpėje, kurioje yra tiek daug vietos nuveikti ką nors kūrybiško, to nedaroma.

Kad reklama būtų gera, anot J.Barilos, ji turi išpildyti kelis esminius dalykus. Pirmiausia – skirtingais kanalais pasiekti tikslinę auditoriją. Nebūtina vienos reklamos pritaikyti visai plačiajai visuomenei – galima auditoriją segmentuoti ir kurti tokį produktą, kuris atspindėtų kiekvienos grupės poreikius. Kitas dalykas – svarbu suprasti, kokiame kontekste atsiduria reklama. Jeigu savo produkto reklamą įdėsite straipsnyje visai kitokia tema, tai jau bus didžiulė klaida.

Tuo tarpu „Marvelous“ agentūros vadovė Liveta Alekna pabrėžė – neretai mes pamirštame paklausti vartotojų, ko jie nori, ką jie veikia, kas jiems tą dieną yra aktualu. O būtent žinojimas, ko nori žmonės, ir sustiprina kūrybą. Kaip geros reklamos pavyzdį L.Alekna pateikė maisto tinklo „KFC“ įvaizdinę kampaniją su atlikėju Remiu Retro. Akivaizdu, kad kampanijos tikslas buvo pritraukti Z kartos vartotojus: kalbėta būtent jų kalba, pasitelkiant populiarų Lietuvoje muzikos atlikėją ir ryškius vizualus. Be kita ko – žinutė skleista ne vienu formatu. Pasirodė ir vaizdo įrašas, ir istorijos „Instagram“, ir ekspozicijos vitrinose. Anot pranešėjos, būtent ši reklama padėjo „KFC“ pateikti save kaip drąsų ir inovatyvų prekės ženklą.

 

Žaidimo aikštelė – visas pasaulis

Prieš 10 metų užgimęs BURGA prekės ženklas daug kam galėtų būti pavyzdys, kaip save per reklamą pozicionuoti rinkoje. Konferencijoje pranešimą skaitęs BURGA prekės ženklo vadovas Edgaras Petručionis pabrėžė – nuo pat pirmųjų metų jie į savo veiklą žiūrėjo globaliai. Net pirmosios reklamos buvo orientuotos ne į Lietuvos rinką.

Anot E.Petručionio, jų prekės ženklo sėkmę lėmė daug dalykų, tačiau kone svarbiausias iš jų buvo aiškus identitas: „Mes esame spalvoti, nenuobodūs ir kviečiame jus irgi tokiais būti“. Kol konkurentai į rinką veržėsi su monotoniškais, klasikiniais aksesuarų modeliais, BURGA atsigręžė į unikalumą. Kelios dešimtys produktų kategorijų, keli šimtai pasirinkimų, kaip produktai gali atrodyti, – visa tai klientams suteikė galimybę save geriau išreikšti.

Pranašumą prieš konkurentus BURGA įgavo ir reklamos srityje. Užuot vizualus davę „kepti“ dirbtiniam intelektui, jie kiekvieną kampaniją nuo nulio kuria savomis rankomis. Per mėnesį prekės ženklas paruošia apie 5000 reklamų, kas savaitę studijoje vyksta bent 3–4 filmavimai.

Pasak E.Petručionio, norėdami pasiekti savo didesnę nei 3 milijonų auditoriją, jie pasitelkia įvairius būdus: bendradarbiauja su nuomonės formuotojais, reaguoja į socialiniuose tinkluose populiarias tendencijas. Pavyzdžiui, šiemet išpopuliarėjus žaisliukui „Labubu“, jie sukūrė jo versiją, pasipuošusią BURGA aksesuarais.

Aktyviai save prekės ženklas reklamuoja įvairiuose kanaluose: nuo žurnalų ir „TikTok“. Kiekvienai platformai savo produktą jie pristato vis kitaip: juk svarbu atsižvelgti į tai, kokį turinį kur žmonės vartoja. „Labai svarbu, kad vartotojai mūsų komunikacijoje atrastų save“, – tikino E.Petručionis.

 

Netradiciniai rinkodaros sprendimai

Radijo stoties M1 kūrybos vadovas Saulius Žvirgždas ir 15min prekės ženklo vadovė Aurelija Plioplytė pasakojo, kodėl tradicinės medijos imasi netradicinių veiksmų.

S.Žvirgždas, kalbėdamas apie reklamines kampanijas, akcentavo – reikia ieškoti „out of the box“ būdo būti matomiems. Puikus pavyzdys, kaip M1 savo veikloje patys tai įgyvendina, yra šią vasarą parduotuvėse pasirodęs „M PIENAS“ – vienintelis mėlynos spalvos pienas visoje Lietuvoje.

„Norėjome būti matomi ten, kur radijas įprastai nematomas“, – teigė pranešėjas. Su šiuo projektu jie rizikavo, tačiau lūkesčiai pasiteisino su kaupu: „MPIENO“ reklama socialiniuose tinkluose sulaukė 6,5 mln. peržiūrų, išparduotos visos pakuotės – net 60 tūkst., o dar 200 pieno buteliukų buvo padovanoti mokykloms.

Kitas ne ką mažiau įdomus radijo stoties projektas buvo „DJ Kaziukas“. Kaziuko mugės proga M1 sugalvojo atrinkti pačias populiariausias lietuvių dainas ir perkurti jas folkloro ritmu. Šiuo tikslu jiems patalkino Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“.

Balsavime dalyvavo tokie jau net legendiniais vadinami kūriniai kaip Vaido Baumilos „Kunigunda“, Silvester Belt „Luktelk“, Jessica Shy „Apkabink“, Gjan „Kaip man atmylėt tave“, Adomo Vyšniausko „Jeigu žinai, ko tu nori“ ir dar 15 kitų. Šios kitoniškos dainų versijos netruko pasklisti po visą internetą. Dėl šio projekto M1 internetinės svetainės polapis sulaukė 119 tūkst. unikalių vartotojų apsilankymų.

15min prekės ženklo vadovė Aurelija Plioplytė savo ruožtu pasidalijo drąsiomis 15min rinkodaros kampanijomis. Pavyzdžiui, šiemet 15min 20-mečio proga rinkodaros grupė nusprendė sugrįžti prie šaknų – išleisti popierinį 15min laikraštį. Nors jo rinkoje nėra jau daugybę metų, redakcija iki šiol sulaukia skambučių su klausimais, kur jį būtų galima rasti.

Svarstydami, kokį turinį sugrįžtančiame laikraštyje publikuoti, kūrybinė komanda nusprendė pakalbinti 20 žinomų žmonių, kurie išprognozavo, kokia ateitis mūsų laukia po 20 metų. Rinkodaros komandos idėja sulaukė absoliučios sėkmės: išplatintas 100 tūkst. tiražas. Kampanijos kaštai nebuvo dideli, tačiau rezultatas pasiektas: skaitytojai su šypsenomis prisiminė laikus, kai viešajame transporte galėdavo rasti nemokamus 15min laikraščius.

„Visa tai laimėjo kūrybinė drąsa, – sakė A.Plioplytė. – Taip nutinka, kai reklamas kuria ne dirbtinis intelektas, o žmogus.“