Lietuviai lieka ištikimi „Facebook“, bet akys vis dažniau krypsta į „TikTok“

Socialiniai tinklai keičiasi, bet lietuviai – ne taip greitai: beveik pusė Lietuvos
gyventojų (49%) vis dar daugiausiai laiko praleidžia „Facebook“, bendrauja per
„Messenger“, vis tik labiausiai per pastaruosius kelerius metus ūgtelti pavyko „TikTok“.

„Ar tikrai „Facebook“ jau atgyvena? Ne, bent jau ne Lietuvoje“, – nusišypso Liveta Alekna,
skaitmeninio turinio kūrimo ir reklamos agentūros „Marvelous LT“ vadovė, komentuodama kasmetinį agentūros atliekamą tyrimą.

Agentūros atliktas vartotojų tyrimas rodo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (49%)
daugiausiai laiko praleidžia „Facebook“, toliau seka „Youtube“ – 23%, „Instagram“ – 12%.
Kaip pagrindinę savo socialinių tinklų platformą „TikTok“ nurodo 10% vartotojų.

„Nors įprasta manyti, kad „TikTok“ – tik jaunimo žaidimų aikštelė, tyrimo duomenys rodo
nuoseklų šio socialinio tinklo augimą tarp įvairių amžiaus grupių. Jaunesni vartotojai ją
prisijaukino pirmieji, tačiau bendra tendencija rodo, kad „TikTok“ auditorija bręsta ir
plečiasi. Augimas čia vyksta horizontaliai per visus segmentus, o tai rodo, kad vartotojai
nebeprisiriša prie vienos aplinkos“, – teigia L. Alekna.

 

„Messenger“ tempia „Facebook“

 

Anot jos, „Facebook“ Lietuvoje tebėra plačiausiai naudojamas socialinis tinklas ne dėl
didėjančio patrauklumo, o dėl susiformavusių įpročių: „Beveik visi čia turi savo profilį, o
privataus bendravimo funkcijos, tokios kaip „Messenger“, šį tinklą išlaiko vartotojų
kasdienybėje“.

Tyrimas atskleidė, kad susirašinėjimui ir tarpusavio bendravimui „Messenger“ renkasi 79% apklaustųjų. 7 iš 10 lietuvių juo naudojasi bent kartą per dieną, o 18% – bent kartą per savaitę.

„Tai mūsų kasdienis ryšys su aplinka. Prekės ženklams tai priminimas, kad tiesioginis,
greitas kontaktas – vis dar galingiausias įrankis. Žmonės nori komunikuoti tiesiogiai, o ne
pildyti formas ar laukti atsakymo e. paštu. Čia atsiranda ir bendruomenių bei jų valdymo
svarba – prekės ženklai turi būti pasirengę bendrauti tiek privačiose žinutėse, tiek
komentaruose. Dialogas – nebe papildomas elementas, o esminė socialinės medijos dalis“, – pabrėžia L. Alekna

 

„TikTok“ ir vaizdo turinio era

 

Tuo metu „TikTok“ per pastaruosius metus išlieka sparčiausiai auganti platforma – čia
aktyviausi jauni vartotojai, o prekės ženklai, pasirodantys šiame tinkle, laikomi moderniais
ir jaunatviškais, akcentuoja pašnekovė.

Šiame socialiniame tinkle gerokai padaugėjo dirbtinio intelekto (DI) kuriamo turinio,
kartu, pasak L. Aleknos, tyrimo metu išryškėjo įdomus paradoksas – DI sukurtą turinį stebi 69% „TikTok“ naudotojų, bet tik pusė jų teigia, kad jis jiems patinka.

„Tai – smalsumo ir nepasitikėjimo mišinys. Vartotojai žiūri, bet nejaučia emocinio ryšio.
DI turinys efektyvus trumpalaikėje įtraukoje, bet dar nekuria pasitikėjimo, o be
pasitikėjimo nėra ir lojalumo“, – teigia L. Alekna. Pasak jos, apskritai padaugėjo žmonių, kurie didžią ją dalį laiko socialiniuose tinkluose skiria vaizdo turiniui – „Reels“, „Shorts“ ir pan.

„Trumpi video nėra tik formatas – tai naujas mąstymo būdas. Jame turi tilpti ne tik žinutė,
bet ir nuotaika, emocija ir net vertybė. Vartotojas šiandien nori būti įtrauktas nuo pirmos
sekundės ir tai iš esmės keičia turinio strategiją. Prekės ženklai turi kurti ne vieną ilgą
kampaniją, o daugybę mažų istorijų, kurios sudaro bendrą įspūdį. Šiandieninėje dėmesio ekonomikoje laimi ne tie, kurie garsiausi, o tie, kurie sugeba greitai sukurti prasmę“, – teigia L. Alekna.

Tyrimas atskleidė, kad tik 1 iš 4 lietuvių seka prekės ženklų profilius, tačiau trečdalis jų
reguliariai apsilanko paskyrose – tiesiog nespaudžia „sekti“. Dauguma (77%) prieš sekdami patikrina, kokį turinį prekės ženklas kuria ir kaip dažnai.

„Tai tylus sekimas – žmonės nori patys kontroliuoti, ką mato. Jie vengia informacinio
triukšmo, bet ieško vertingo turinio. Tai reiškia, kad sekėjų skaičius tampa mažiau svarbus nei realus turinio pasiekiamumas ir įsitraukimas į jį“, – komentuoja L. Alekna

Ji pastebi, kad dėl to keičiasi ir sėkmės vertinimo kriterijai: „Matome, jog vis rečiau KPI
sąrašuose atsiranda sekėjų augimo rodiklis. Verslai patys pamato, kad pasiekiamumas,
peržiūros ir įsitraukimas geriau atskleidžia tikrą ją komunikacijos vertę. Sekėjų skaičius –
jau seniai nebe sėkmės matas“.

Ir nors vartotojai nori vis mažiau įsipareigoti prekės ženklams, tačiau iš verslų jie tikisi
interakcijų. 1 iš 3 po įrašais komentavusių vartotojų tikisi atsakymo į savo komentarą, o jo
nesulaukę – nusivilia, fiksuoja L. Alekna.

 

Apie reitingus

 

VŽ šią vasarą rašė, kad dažniausiai influencerių rinkodarai pasitelkiami socialiniai tinklai –
„Instagram“ ir „TikTok“.

Absoliuti dauguma prekių ženklų darbui su influenceriais pasitelkia „Instagram“ (2024m.
taip teigė 92% respondentų, 2023 m. – 95%, 2021 m. – 94%).

Antroje vietoje Lietuvoje jau rikiuojasi „TikTok“ (dar 2023 m. čia buvo „Facebook“).
Pernai 30% specialistų teigė bendradarbiajantys su „TikTok“ nuomonės formuotojais, kai
2023 m. tokių buvo 24%, o 2021 m.– tik 7%, rodo skaitmeninės rinkodaros agentūros
„SuperYou“ ir tyrimų bendrovės „Kantar“ tyrimas.

„Visgi neatsilieka ir „YouTube“: 29% nurodė bendradarbiajantys su šio tinklo nuomonės
formuotojais. Be to, šįmet atlienkant tyrimą ir vertinant „YouTube“ kanalą, buvo įtraukti ne
tik kūrėjai, tačiau ir atskiri kanalai, podcastai. Duomenys rodo, kad visi jie reklamos
užsakovams yra aktualūs“, – teigė Gabija Pilipavičiūtė, „SuperYou“ projektų direktorė.